Kartą, kai man brangus žmogus pasakė nežinąs ką ir kaip toliau daryti, kai pasiguodė, kad gal tam, jog save išgirstų reikia nuo pasaulio vienutėje pasislėpti…pasiūliau viską supaprastinti iki dviejų variantų / atsakymų, o tada mesti monetą. Aukštai. Na, kad būtų šiek tiek laiko iki ji nukris.
Ir išgirdau:
– AAAAAAAAAAA….herbas!!! Iškrito herbas!
O tame toks palengvėjimas, toks džiaugsmas.
– Matai, visai nereikia vienutės. Viskas. Viskas yra daug paprasčiau. Iš tikro viskas yra netgi labai paprasta.
Nežinau ar tąkart buvo nueita „herbo keliu”, bet tikrai žinau, kad „herbo kelias” buvo tas, kuriuo norėjo eiti širdis ir intuicija.
Išdrįsti eiti „herbo keliu” linkiu!
Linkėjimai,
Vilma
Leave a Reply
Want to join the discussion?Feel free to contribute!