Kartą, kai man brangus žmogus pasakė nežinąs ką ir kaip toliau daryti, kai pasiguodė, kad gal tam, jog save išgirstų reikia nuo pasaulio vienutėje pasislėpti…pasiūliau viską supaprastinti iki dviejų variantų / atsakymų, o tada mesti monetą. Aukštai. Na, kad būtų šiek tiek laiko iki ji nukris.