Vesti tautą ar nevesti?

Tobulai. Poetiškai. Įkvepiančiai. Štai taip mintis sudėliojo Henrikas Radauskas eilėraštyje „Dainos gimimas” (žr. žemiau).

Tam, kad blog’as / tinklaraštis įkvėptų kitus, tam, kad kiti jame kažką rastų – visai nereikia kažkuo tapti ar kažkaip ypatingai „tautos vesti”.

Pakanka tokiam, koks esi, įsitaisyti paprastoje vietoje (kad ir po medžiu) ir nuo širdies pasakoti istoriją apie tai, ką matai. Paminėti, ką darai su tuo, ką matai, ką dar galima daryti, bet tu nedarai. Kas patinka. Kas ne. Pasidalinti, kas padeda kasdienybėje.

Read more

Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka…

Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka…

Šią frazę iš Justino Marcinkevičiaus eilėraščio pasirinkau kaip tą, kuri geriausiai atspindi šio tinklaraščio esmę. O esmė paprasta – duoti. Daug. Visko: žinių, patarimų, asmeninės nuomonės, patyrimų, savęs, laiko, idėjų… Taip pat išklausyti, išgirsti, pabarti, pasipiktinti… Ir viską daryti nuoširdžiai.

Todėl mažų mažiausiai, ką privalau padaryti, tai pasidalinti visu eilėraščiu.

Read more

Kodėl ieškoti ir kur rasti laiko?

Viena pagrindinių tinklaraščio rašytojus kamuojančių „bėdų” yra laikas.

Kur jo rasti?

Savo dienotvarkėje / savaitvarkėje BŪTINAI! suplanuoti tikslų kada ir tikslų kiek.

Per mažai laiko skirti, rašyti tik prabėgom, tik greit greit nepavyks. Š… gausis. Skirti daug bet ne konkretaus laiko taip pat ne išeitis. Kai esi numatęs, kad parašysi kažkada ir tam skirsi tiek laiko, kiek tik reikės, tikėtina, kad rašysi labai mažai kada ir su labai didele kančia bei noru parašyti gyvenimo straipsnį.

Read more

Ar gerai rašyti bet kada?

Viena pagrindinių tinklaraščio rašytojus kamuojančių „bėdų” yra laikas.

Kur jo rasti?

Savo dienotvarkėje / savaitvarkėje BŪTINAI! suplanuoti tikslų kada ir tikslų kiek.

Per mažai laiko skirti, rašyti tik prabėgom, tik greit greit nepavyks. Š… gausis. Skirti daug bet ne konkretaus laiko taip pat ne išeitis. Kai esi numatęs, kad parašysi kažkada ir tam skirsi tiek laiko, kiek tik reikės, tikėtina, kad rašysi labai retai ir su labai didele kančia bei noru parašyti gyvenimo straipsnį.

Read more

Reguliarumas. Ar jo reikia laisvam blog’ui?

Reguliarus – [lot. regularis — taisyklingas], tolygiai ir taisyklingai vykstantis, pasikartojantis, taisyklingas, pagrįstas taisyklėmis, dėsniais, sistema, turintis pastovią organizaciją, nuolatinis. – Taip reguliarumą apibūdina žodynas.

Ar viso šito reikia blog’ui, facebook ar kokiam kitam asmeniniam puslapiui?

Mes šaukte šaukiame: TAIP! TAIP! TAIP! – Būtinai reikia!

Tiesa yra ta, kad blog’inti gana dažnai pradedama tam, kad pajusti laisvę daryti taip, kaip nori, būti be taisyklių, t.y. su savo taisyklėmis. Noriu darau – nenoriu nedarau. Noriu taip – o dabar gal kitaip. Truputį apie vieną – o šiandien apie kitą…

Read more