Kaip ir ką galiu laimėti iš savo pykčio ar susierzinimo?

Supykti, susierzinti, kažkuo nepasitenkinti, pasipiktinti, pasisiaubėti – kažką neigiamo kito atžvilgiu pajusti pasitaiko kiekvienam.

Bet ne kiekvienas iš pykčio išeina su asmeninio tobulėjimo idėjomis.

Taip, taip. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog kažkas kitas elgiasi „nederamai”, bet pasigilinę atidžiau tame nederamume dažnai galime atrasti žinutę skirtą sau.

Ir ne, šį kartą nekalbėsime apie praeitį, praeities šmėklas, traumas ar baimes. Kalbėsime apie dabartį :)

Apie kokio tipo pyktį  / susierzinimą / pasipiktinimą šiandien kalbame?

– Turbūt daugumai yra pasitaikę pamatyti draugų ar pažįstamų nuotraukų facebook ar instagram – kažkaip supykti, pasipiktinti ir…jų nepalaikinti :) Būtent. Kitą kartą vėl peržvelgti to žmogaus kasdienybę nuotraukose ir vėl nieko nelaikinti ir nekomentuoti. Po tokių nuotraukų peržiūrų stebėtojas piktinasi, jog kito gyvenimas geresnis, jiems kažkas padeda: „Aš sunkiai ir atsakingai dirbu, o kitas neatsakingas, jam dar gyvenime atsirūgs”. Arba tyliai sau kenčia, vėl ir vėl žiūri nuotraukas, vėl ir vėl kažin ko pyksta.

– Piktinamės, kad kažkas kitas darydamas nesąmones uždirba pinigus ir juos rodo per TV ar apie juos rašo spaudoje. Tobuli to pavyzdžiai: J. Smoriginas, A. Užkalnis, visos dainuojančios pupytės ir lėlytės ir t.t. ir t.t.

– Piktinamės jei kažkam pakelia algą, paaukština pareigose ar tėvai nuperka nekilnojamą turtą.

– Piktinamės kai žmogus moka viską sudėlioti taip, kad aplinkiniai už jį visus darbus nudirba. Teko stebėti kaip moteris gana didelius balius suruošia…svečių pagalba. Svečiai atvažiuoja, o ji svetelius įkinko stalų nešioti, grindų prašluoti, bulves skusti, svogūnus pjaustyti, iki parduotuvės nulėkti. O kodėl gi ne? Suvažiavo 20 žmonių ir suruošė balių per porą valandų! Visi piktinasi. Skuta bulves ir kas kartą piktinasi. Bet į svečius vis važiuoja.

– Pykstame, kad kažkam „nenutrūkusi bambagyslė” arba priešingai, kad per labai ji nutrūkusi.

– Pasiuntame kai klasioką mokytoja myli ir globoja labiau, nei mūsų vaiką. Netrunkame to vaiko pakrikštyti lepūnėliu, ištižėliu, padlaižūnu ir konstatuoti fakto, kad jam gyvenime bus daug sunkiau tokiam gyvent nei užsigrūdinusiam mūsų vaikui.

– Susierziname kai kitas plėtoja savo verslą, tinklaraštį, idėją. Vis randame kabliukų ir pastabų kodėl tuo konkrečiu būdu veiklos plėtoti nederėtų.

– …

Piktintis, irzti ir pykti žmonės susigalvoja pačių neįtikinamiausių priežasčių.

Bet gera žinia yra ta, jog iš tokio tipo pykčių galima labai nemažai naudos sau išpešti. Virš kiekvienos negražios ar nemalonios situacijos galima vilties vaivorykštę įžiebti :) Ką ir kaip galima laimėti iš savo pykčio ar susierzinimo?

Sufleruoju…

Atviriau kitam ir patys sau supykstame labai artimoje aplinkoje. Pvz.: vaikams, sutuoktiniui, draugui kažkaip „nederamai” besielgiant ar pateikus „nederamą” mums nepriimtiną prašymą, ką darome?

Ogi rėkte išrėkiame:
– Gal ir aš gyvenime ko nors noriu?! Gal ir man kažko reikia?!

Ir taip, tai yra nuoširdus, teisingas atsakymas, t.y. atsakymo pradžia.

Pykti, erzintis ir nepasitenkinti į valias, o tame save prigauti linkime!

Linkėjimai dideli,
Vilma

P.S. Komentaruose žemiau labai laukiame atsiliepimų ar žinutė buvo naudinga? Kas tiko, patiko, kas ne? Ar esate pastebėję save susierzinančius panašiose situacijose? Kokiose? Ką dabar, paklausę video galite pasakyti apie savo supykimą?