Reguliarumas. Ar jo reikia laisvam blog’ui?

Reguliarus – [lot. regularis — taisyklingas], tolygiai ir taisyklingai vykstantis, pasikartojantis, taisyklingas, pagrįstas taisyklėmis, dėsniais, sistema, turintis pastovią organizaciją, nuolatinis. – Taip reguliarumą apibūdina žodynas.

Ar viso šito reikia blog’ui, facebook ar kokiam kitam asmeniniam puslapiui?

Mes šaukte šaukiame: TAIP! TAIP! TAIP! – Būtinai reikia!

Tiesa yra ta, kad blog’inti gana dažnai pradedama tam, kad pajusti laisvę daryti taip, kaip nori, būti be taisyklių, t.y. su savo taisyklėmis. Noriu darau – nenoriu nedarau. Noriu taip – o dabar gal kitaip. Truputį apie vieną – o šiandien apie kitą…

Bet tiesa yra ir ta, kad blog’indamas be taisyklių nieko gero nepribloginsi (jeigu taip galima pasakyti :) )

Apsidairykime aplinkui. Ar yra kažkas be taisyklių?

Nebent lietuviška žiema, kuri kartais ateina lapkričio pirmą, kartais per Kalėdas, kartais vasarį, o kartais neateina visai. Ir daugumą šis žiemos nepastovumas  n e r v u o j a! Kaip erzina ir tai, kad kartais vėluoja pavasaris, erzina kai draugas nepaskambina, erzina kai dėl kokių sporto varžybų nerodo mėgstamos TV laidos, kai darbdavys vėluoja sumokėti algą ir t.t. ir t.t.

Blog’as yra rašytojo ir skaitytojo santykis. O santykiai negali būti kokybiški jei jie yra nereguliarūs, neprognozuojami ir niekaip kitaip nepamatuojami. Todėl siekiantiems būti skaitomiems derėtų labai rimtai pagalvoti apie reguliarumą:
– Kaip dažnai skelbiami straipsniai? Kokiu grafiku ir laiku?
– Kaip dažnai skelbiami kiti įrašai? Kokiu grafiku ir laiku?
– Kaip dažnai skelbiamos kitos žinutės? Kokiu grafiku ir laiku?
– Ar toks grafikas ir laikas patogus skaitytojui?
– Ar skaitytojui ne per mažai ir ne per daug informacijos?
– Ar aš kaip rašytojas „pavežu” ir išpildau tokį grafiką?
– …

Visa, kas paliekama vykti savaime be kontrolės, galiausiai vyksta reguliariai, o ne chaotiškai.

– Emanuelis Kantas –

Aš kaip blog’eris suprantu, kad blog’as atsiranda / gimsta iš didelio laisvės ir nepriklausomybės troškimo. Bet tai neturi nieko bendro su skaitytoju ir jo troškimais. Populiariame ir skaitomame blog’e rašyto laisvė dera su skaityto poreikiu skaityti.

Ar galima įsivaizduoti sėkmingai veikiančią maitinimo įstaigą, kuri dienos pietus kartais pateikia, kartais ne. Būna šefas atsikelia vėlai, išgeria kavos, išlekia į miestą ir gal kažką pagamina 18 val. O alkani pietautojai į duris beldžia 12-13 val. Vienas, antras toks šefo išsišokimas ir niekas nebeateina dienos pietų.

Arba autobusas iš autobusų stoties: kartais važiuoja ryte, kartais vakare, kartais į pietus, kartais į šiaurę. Be jokio iškabinto grafiko. Net Azijoje nėra tokios betvarkės! O blog’uose ji pasitaiko dažnai.

Niekas nesako, kad rašyti reikia kas dieną, bet drąsiai sakome, kad:
– Skaitytojus pamiršti ilgiau nei savaitę ir apie tai nieko iš anksto nepranešti – didelė klaida.
– Dėmesį skaitytojams blog’eris turėtų parodyti bent du-tris kartus per savaitę.
– Dėmesį derėtų rodyti pagal įprastą ir nusistovėjusį grafiką.

Niekas nesako, kad „atidirbti” tvarkaraštį labai paprasta. Teks bandyti, žiūrėti, skirti laiko, testuoti. Testuoti ilgiau nei savaitę ar dvi :) Bet siekiantiems turėti skaitomą blog’ą tą padaryti tikrai verta.

Taigi,
Taisyklė Nr. 1 – Sukurti skaitytojui patogų ir įprastą reguliarumą.

Bandom.

O tuo tarpu…linkėjimai dideli,
Vilma


0 replies

Leave a Reply

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *